Žeimelio gimnazija

Sausio 7-10 dienomis Žeimelio pradinukai lankėsi žaidimų kambaryje „Sraigutė Tutė“. Esame dėkingi Pakruojo „SOS vaikai“ agentūros darbuotojoms už šią pramogą.Vaikai labai linksmai praleido aktyvaus poilsio valandą. Dalinamės išvykos akimirkomis.

Mokytoja N. Bernotaitė

Kalėdos – daugeliui pati nuostabiausia ir laukiamiausia metų šventė, nuo senų laikų turinti gilias tradicijas. Tik šiais laikais daugelis senųjų lietuvių papročių ir tradicijų pamažu nyksta. Nebeliko ramaus susikaupimo mėnesio – Advento, nebe visos šeimos susėda ir prie Kūčių stalo…
Gruodžio 19 d. trečios klasės mokiniai su mamytėmis, mokytojomis susirinko prie Kūčių stalo. Norėjome vaikams papasakoti apie Kalėdų laukimo tradicijas, Kūčių papročius, dvylika tradicinių patiekalų, prisiminti įvairius senovinius burtus ir žaidimus. Tikybos mokytoja Vilma Plačakienė papasakojo, kaip Kūčios glaudžiai susijusios su katalikų tikėjimu ir lietuvių papročiais.
Pasibaigus atostogoms vaikų paklausiau – ką geriausiai prisimena iš mūsų Kūčių popietės ir kas labiausiai patiko.
„Man patiko pilti vašką į vandenį, spėlioti mįsles, klausytis, ką kiti pasakoja. Patiko lupti ir valgyti bulves, ragauti visokius gėrimus ir valgius.“– Faustas.
„Man patiko švęsti Kūčias, valgyti kūčiukus ir bulves.“– Saimonas.
„Man patiko dainuoti ramias dainas. Norėjau, kad jos nesibaigtų. Nežinojau, kad per Kūčias ant stalo po staltiese reikia dėti šieno. Man labai patiko tirpdyti vašką. Išgirdau daug ką įdomaus iš tikybos mokytojos.“ –Augustė.
„Man patiko lieti vašką ant vandens ir spėlioti mįsles. Patiko paragauti naujų patiekalų, lupti bulves ir jas valgyti, gerti kisielių.“– Lukas.
„ Sužinojau, kad per Kūčias gyvuliai kalba, todėl nuėjau į tvartą pasiklausyti. Bet nieko negirdėjau.“ –Laurynas.
„Man patiko iš po staltiesės traukti šiaudą ir tirpdyti vašką. Taip pat patiko lupti ir valgyti bulves.“ –Rimantas.
„Man labiausiai patiko kūčiukai, bet nepatiko aguonpienis. Nepatiko ir bulvės, nes jas virtas reikėjo lupti.“– Kamilė.
„Man patiko valgyti visokius valgius ir spėlioti mįsles. Taip pat patiko tirpdyti vašką ir pilti į vandenį.“– Ivanas.
„Man labiausiai patiko kūčiukai, kisielius, bulvės irgi buvo labai skanios.“– Vainius.
Dėkoju mamytėms, kurios prisidėjo ruošiant Kūčių stalą. Ypatingai dėkoju Augustės mamytei Sigutei už pagalbą ir už labai gražias šventines dekoracijas.

3 klasės mokytoja Rita Ovaldaitė

Gruodžio 19 dieną, kai jau liko visai nebetoli iki šv. Kalėdų, ketvirtos klasės mokiniai rinkosi į savo klasę truputėlį sunerimę, šurmuliavo tyliai, klausinėjo vieni kitų kažkokių keistų dalykų… Mokytoja nugirdo, kad jiems rūpi, kokius sceninius kostiumus atsinešė ir kaip apsirengs klasės mokiniai, ar turi vilnones kojines, girdėjosi abejonių, ar pavyks be klaidų suvaidinti, pasakyti tekstą… Vaikai jaudinosi, nes vis atrodė, kad tėveliams skirtas spektakliukas gali nepavykti, kad nepakankamai buvo repetuota. Bet, kai 12 valandą susirinko tėveliai ir prasidėjo taip ilgai laukto spektakliuko premjera, visos dvejonės ir baimės dingo. Ketvirtokai vaidino lyg tikri kino ar teatro aktoriai.

Spektakliuko pavadinimas irgi prasmingas: „Prisiminimų Kalėdos“. Tikrai nėra svarbu, kokios dovanos dovanojamos šios gražios šventės proga, svarbiausia, ką žmonės jaučia savo širdelėje. Tą savo spektakliuke atskleidė ir ketvirtokai, vaidinę kažkada brangius, bet jau „išaugtus“ vienos mergaitės žaisliukus. Visus aplankė ir Kalėdų Senelis. Spektaklis visus tėvelius sužavėjo. Mokytoja, matydama tokį gražų vaidinimą, liko be amo. Štai tokios įsimintinos ketvirtokų „Prisiminimų Kalėdos“.

Ketvirtos klasės mokytoja Rasa Orlienė

Gruodžio 19 d. antroje klasėje vyko netradicinės pamokos. Ši diena buvo skirta Kalėdų temai. Mokiniai gamino atvirukus ir mokėsi rašyti sveikinimus, susipažino su Kūčių papročiais ir tradicijomis. Prieš Kūčias įprasta nurimti, susimąstyti ir atsigręžti į praeitį. Juk tai šventė, kuri bene labiausiai apipinta įvairiomis paslaptimis ir tradicijomis. Kai kurie mokiniai pirmą kartą girdėjo apie Kūčių naktį prabylančius gyvulius ar šulinyje vynu virstantį vandenį.Vaikai sakė vienas kitam linkėjimus, traukė šiaudus iš po staltiesės norėdami sužinoti savo ateitį, žaidė. O į ketvirtą pamoką suėjo ir tėveliai. Vakaronės metu antrokai tėveliams parodė dviejų dalių spektaklį apie vilką, kuris iškrito iš savo knygos ir beieškodamas kelio atgal į pasaką sutiko Raudonkepuraitę. Šventės metu skambėjo dainos, eilėraščiai.

Noriu padėkoti tėveliams, kurie taip gausiai susirinko, suruošė skanių vaišių ir prigalvojo smagių užduočių bei žaidimų. Dėkoju muzikos mokytojai D. Gasėnienei ir padėjėjai L. Radavičienei. Gera buvo jausti visų bendrumą ir vieningumą.

Mokytoja N. Bernotaitė

Prieš daug daug metų, net nepamenu prieš kiek, aš buvau labai gražus, ryškus, mylimas žaisliukas Kalėdų eglutei. Laikas ėjo, kapsėjo, bėgo, lėkė… Praėjo nemažai laiko, net nesuvokiu kiek… Tapau apraižytas, nublukęs, nenusakomos spalvos. Bet vis dar Kalėdų eglutės žaisliukas. Dar po metų manęs niekas nebepakabino ant šakelės… Likau tūnoti dėžėje su kitais aptrintais, nebetinkančiais puošimui eglutės žaisliukais. Atsidūriau seno namo palėpėje. Norėjau tik miegoti… Bet kartą į palėpę užlipo mano senųjų šeimininkų anūkai. Vaikai paėmė mane iš dėžės, nusinešė į šiltą, kalėdinėmis lempelėmis papuoštą kambarį… Jie iš manęs padarė visiškai naują, gražų, spindintį Kalėdų eglutės žaisliuką. Girdėjau, kaip jie pašnibždomis kalbėjo: nudažysim baltai… servetėlės… dekupažas… nuimk visus sluoksnius… tik švelniai liesk teptuku…
Ir štai! Dabar aš toks– naujas, ryškus, gražus Kalėdų eglutės žaisliukas. Jaučiuosi laimingas. Vaikai man leido gyventi antrą gyvenimą. Kas gali būti gražesnio?

Eglutės žaisliuko pasakojimą sukūrė ketvirtokai, o užrašė jų mokytoja Rasa Orlienė

Skaitymas skatina mąstymą,  lavina kalbą, vaizduotę ir kūrybiškumą, padeda suprasti geriau save ir kitus, gerina žmonių tarpusavio santykius–skaitantieji įdomesni pašnekovai.  Pagaliau,  knyga – kultūrinis palikimas, todėl skaitymas vienas iš geriausių intelektualaus  laisvalaikio praleidimo būdų.
Jau nuo mokslo metų pradžios gimnazijoje vyko paruošiamieji darbai projektams, kurių tikslas – skaitymo skatinimas  gimnazijos pradinėse ir vyresnėse klasėse. Spalio 15 d. startavo pirmasis skaitymo skatinimo projektas 1-5 kl. mokiniams „Augam, nes skaitom“. Renginio metu 4 kl. mokiniai padeklamavo J. Erlicko eilėraštį  „Sena knyga“. Paskui burtu keliu mokiniai išsitraukė plakatus, ant kurių klijuos debesėlius su perskaitytų knygų pavadinimais. Projektui plakatus nupiešė 3g kl. gimnazistai: Augustinas Grinys, Elina Kaziulytė, Karolis Grybė, Laura Kupčiūnaitė, Edita Steponavičiūtė ir Gvidas Silovas. Projektą baigsime balandžio mėnesį renginiu, skirtu Tarptautinei vaikų knygos dienai, .
Lapkričio 5 d.  prasidėjo projektas „Biblioteka kuprinėje“, jo dalyviai 6 – 7 kl. mokiniai. Šiemet į kuprines sudėjome knygas, kurias išsirinko patys mokiniai.  Projektą numatome baigti  kūrybiniu darbu kovo mėnesį.
Gruodžio 9 -14 d. gimnazijoje vyko garsiniai skaitymai „Ateik, išgirsk, paklausyk“ 1-4 kl. mokiniams. Visą savaitę antrosios pertraukos metu pradinukai skubėjo į aktų salę. Čia jie patys skaitė ir klausėsi, kaip skaito 5-6 kl. mokiniai.  Pradinukams patiko  J. Marcinkevičiaus  „Greitoji pagalba“, „Grybų karas“, V. Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, K. Kubilinsko „Agė melagė“ ir visų vaikų pamėgtas  Dr. Seuss „Kaip Grinčas Kalėdas vogė!“.
Organizuojant projektus visada glaudžiai bendradarbiaujame su lietuvių k. mokytojomis Vita Songailiene ir Aldona Plakbarzdiene, pradinių kl. mokytojomis Lena Zapalskiene, Nijole Bernotaite, Rita Ovaldaite ir Rasa Orliene, dailės ir technologijų mokytoja Inga Strižigauskiene. Tik dirbant komandoje galima sukurti įdomių veiklų ir sulaukti norimų rezultatų.

Bibliotekininkė Virgutė Gribienė

Gruodžio 11 d. Žeimelio gimnazistai dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos organizuotame renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę antikorupcijos dieną.

2g klasės mokinė Roberta Šimaitytė